Sakramentai
Sakramentai – Kristaus įsteigti šventi ir regimi ženklai. Juos švęsdami, tikėjimu patiriame gydantį, atleidžiantį, maitinantį, stiprinantį ir mylėti įgalinantį Dievo Artumą, nes juose veikia Dievo malonė.
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“
KRIKŠTAS
Krikštas yra pamatinis sakramentas, viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas ir vartai į kitus sakramentus. Krikšto malone nuplaunamos mūsų nuodėmės, tampame Dievo vaikais ir Kristaus Bažnyčios nariais. Šį sakramentą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Kūdikio vardu norą krikštytis išreiškia tėvai arba / ir krikštatėviai, kurie įsipareigoja vaiką auklėti krikščioniškai. Krikščionys tėvai turi pareigą rūpintis, kad jiems gimę kūdikiai būtų pakrikštyti per pirmuosius jų gyvenimo metus.
„Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.“
Kas gali būti Krikšto tėvais?
⊕ Asmenys, ne jaunesni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.
⊕ Jei krikštatėviai vedę, turi būti priėmę Santuokos sakramentą.
⊕ Katalikai, gyvenantys pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą (padėti tėvams užauginti vaiką Dievo ir žmonių meilėje).
⊕ Jei kyla sunkumų pasirenkant krikšto tėvus, atminkite, jog Krikštui pakanka bent vieno krikštatėvio, tačiau asmuo turi gyventi sakramentinėje vienybėje su Katalikų bažnyčia.
Ruošiantis Krikštui
⊕ Dera, kad tėvai ir krikšto tėvai atliktų išpažintį, tuo būdu išreikšdami vienybę su Katalikų Bažnyčia, į kurios Bendruomenę įsijungs ir krikštijamasis asmuo.
⊕ Krikšto dieną prieš apeigas tėvams ir krikšto tėvams reikia užeiti į zakristiją (bažnyčios raštinę) ir pateikti / patvirtinti duomenis Krikšto metrikoms, taip pat su kunigu aptarti Krikšto apeigų liturgiją.
⊕ Sutarę su kunigu Krikšto datą bei aptarę kitus rūpimus klausimus, galite iš anksto užpildyti anketą metrikoms:
Registracijos Krikštui anketa
Krikšto apeigų liturgija
Kunigas, vadovaujantis Krikšto apeigų šventimo liturgijai, kreipiasi į susirinkusius: Vardan Dievo + Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Tėvai ir krikšto tėvai (Visi): Amen.
Kunigas pasveikina susirinkusius ir kreipiasi į krikštijamąjį, kurio vardu apeigose toliau atsako tėvai ir krikšto tėvai: Jonai, ko nori iš Dievo Bažnyčios? Tikėjimo malonės.
Kunigas: Ką tau tikėjimas duos? Amžinąjį gyvenimą.
Kunigas kreipiasi į krikštijamąjį ir jo kaktą bei krūtinę pažymi kryžiaus ženklu bei visus paragina: Melskimės. Visagali amžinasis Dieve… To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Kunigas: Jonai, įženk į Dievo šventovę, kad turėtum dalį su Kristumi amžinajame gyvenime. Amen.
Kunigas paragina krikštijamojo vardu išpažinti tikėjimą, kurį skelbia Bažnyčia ir kurį gauna krikštijamasis. Tikiu Dievą Tėvą visagalį…
Kunigas tris kartus laimina krikštijamąjį ir baigia maldą: …Jėzaus Kristaus vardu, kuris ateis gyvųjų ir mirusiųjų, ir viso pasaulio teisti. Amen.
Kunigas: Jonai, ar atsižadi piktosios dvasios? Atsižadu.
Ar atsižadi visų jos darbų? Atsižadu.
Ar atsižadi visų jos vilionių? Atsižadu.
Kunigas paženklina krikštijamojo kaktą: + Jėzaus Kristaus vardu.
Visi pritariamai atsako: Amen.
Krikštijamojo krūtinė patepama katechumenų aliejumi: + kad būtum tvirtas siekti Amžinojo gyvenimo. Amen.
Kunigas: Jonai, ar tiki visagalį Dievą Tėvą, dangaus ir žemės Sutvėrėją? Tikiu.
Ar tiki Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, dėl mūsų gimusį ir kentėjusį? Tikiu.
Ar tiki Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir Amžinąjį gyvenimą? Tikiu.
Ar tiki visa, ką tiki ir ko moko šventoji Katalikų Bažnyčia? Tikiu.
Jonai, ar nori būti pakrikštytas? Noriu.
Krikštijamąjį (pri)laiko vienas iš krikšto tėvų. Tuo metu kunigas užpila Krikšto vandens vaikui ant galvos tardamas laiminimo žodžius: Jonai, aš tave krikštiju vardan Dievo: Tėvo, ir Sūnaus, + ir Šventosios Dvasios. Amen.
Kunigas krikštijamojo kaktą patepa krizmos aliejumi: + kad susivienijęs su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, pasiektum Amžinąjį gyvenimą. Amen.
Krikšto tėvai pakrikštytąjį apgaubia balta skraiste (Krikšto drabužiu). Tuo metu kunigas nuo Velykų žvakės uždega krikšto žvakę ir ją įteikia krikšto tėvams; paaiškina simbolinę krikšto drabužio ir žvakės reikšmę, ir tęsia: Gerbiami tėvai, ar pasižadate išauklėti pakrikštytąjį Dievo ir žmonių meilėje? Pasižadame.
Krikštijamasis, jeigu buvo ant rankų pas krikšto tėvus, dabar perduodamas tėvams.
Kunigas: Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė. Tėve mūsų…
Visagalis Dievas Tėvas Šventosios Dvasios malone teišlaiko mus vienybėje su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, kad visi pasiektume Amžinąjį gyvenimą. Amen.
Viešpats su jumis. Ir su tavimi.
Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.
Visi persižegnoja. Kunigas: Telydi jus Viešpaties malonė. Dėkojame Dievui!
EUCHARISTIJA
Eucharistija yra Viešpaties kančios ir prisikėlimo atminimas, viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė. Šiuo sakramentu mes vienijamės su Kristumi ir visi kartu sudarome vieną kūną – Bažnyčią. Eucharistijos šventimo esmė yra duona ir vynas, kurie, tariant Kristaus žodžius ir šaukiantis Šventosios Dvasios, tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Bažnyčia įpareigoja tikinčiuosius sekmadieniais ir per šventes dalyvauti dieviškojoje liturgijoje ir labai pataria kaip įmanoma dažniau priimti Eucharistiją pasirengus Sutaikinimo sakramentu.
„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną - gyvens per amžius.“
Dėl pasiruošimo Eucharistijai (Pirmajai Komunijai)
⊕ Eucharistijos ir Atgailos sakramentams vaikai ruošiami nuo 9 metų.
⊕ Vaikų Krikšto dieną prisiimtas tėvų (ir krikšto tėvų) įsipareigojimas padėti vaikams užaugti tikėjime apima ir tėvų įsitraukimą į vaikų pasiruošimo Eucharistijai eigą.
⊕ Jei norą ruošti vaikus Eucharistijos ir Atgailos / Sutaikinimo sakramentams pareiškia dar nekrikštytų vaikų tėvai, vaikams sudaromos sąlygos pasirengti ir priimti Krikšto sakramentą bei pasiruošti Eucharistijos šventimui.
⊕ Nauja pasiruošimo Pirmajai Komunijai grupė sudaroma rudenį: registracija rugsėjo mėnesį. Nuo spalio mėnesio pradedame ruoštis Eucharistijos ir Atgailos sakramentams.
Registracijos pasiruošimo Eucharisijos sakramentui anketa
SUTVIRTINIMAS
Sutvirtinimo sakramentu žmogaus sieloje įspaudžiamas nepanaikinamas antspaudas, kuris jį visiems laikams paženklina kaip krikščionį. Šis sakramentas praturtina Šventosios Dvasios dovanomis ir tvirčiau sujungia su Bažnyčia, sustiprina ir dar reikliau įpareigoja žodžiais bei darbais liudyti Kristų, skleisti ir ginti tikėjimą. Sutvirtinimo sakramentą priėmęs asmuo tampa visateisiu ir atsakingu Katalikų Bažnyčios nariu.
„Neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai.“
Dėl pasiruošimo Sutvirtinimo sakramentui
⊕ Sutvirtinimo sakramentui ruošiami jaunuoliai nuo 14 metų.
⊕ Sutvirtinimą gali priimti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas asmuo.
⊕ Asmuo, ketinantis priimti šį sakramentą, malda ir tarnyste turi įaugti į savo tikinčiųjų bendruomenę.
⊕ Sutvirtinamasis įsipareigoja geriau pažinti Katalikų Bažnyčios mokymą ir tapti Kristaus mokiniu ir liudytoju bendruomenėje ir pasaulyje.
⊕ Nauja pasiruošimo Sutvirtinimo sakramentui grupė sudaroma rudenį: registracija rugsėjo mėnesį. Nuo spalio mėnesio pradedame ruoštis.
Registracijos pasiruošimo Sutvirtinimo sakramentui anketa
ATGAILA
Nuodėmė yra Dievo įžeidimas, bendrystės su Juo ir Bažnyčia nutraukimas. Tačiau Dievas, būdamas be galo gailestingas per Atgailos (Sutaikinimo / Išpažinties) sakramentą atleidžia mūsų nuodėmes. Sutaikinimo sakramente išpažindami nuodėmes nuodėmklausiui, dėl jų gailėdamiesi ir pasiryždami pasitaisyti, per to paties nuodėmklausio suteiktą išrišimą gauname iš Dievo nuodėmių, padarytų po Krikšto, atleidimą ir drauge esame sutaikomi su Bažnyčia.
„Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos.“
Ko reikia, kad Išpažintis būtų vaisinga?
⊕ Nuodėmes prisiminti.
⊕ Dėl nuodėmių gailėtis.
⊕ Nuodėmes išpažinti.
⊕ Pasiryžti nebenusidėti.
⊕ Atitaisyti padarytą blogį.
Sąžinės peržvalga pagal Dešimt Dievo Įsakymų
⊕ PIRMASIS ĮSAKYMAS: AŠ ESU VIEŠPATS, TAVO DIEVAS. NETURĖK KITŲ DIEVŲ, TIK MANE VIENĄ
Maldos apleidimas; nedėkingumas Dievui; dvasinis tingumas; nepagarbus elgesys bažnyčioje (t. y., neatsiklaupti prieš Švenčiausiąjį Sakramentą įeinant į bažnyčią arba išeinant iš jos ir pan.); perdėtas potraukis prie daiktų; stabmeldystė (netikrų dievų garbinimas, teikiant garbę ne Dievui, bet Jo kūriniui); prietaringumas; būrimas (bendravimas su šėtonu, demonais, mirusiaisiais ar kitos apgaulingos praktikos, siekiant atskleisti tai, kas nežinoma, horoskopai, astrologija, būrimas iš delno, kortų ir pan.); amuletų nešiojimas; šventvagystė (Komunijos priėmimas esant nuodėmėje); materializmas (kai žmogus mano, kad jam reikia ir norisi tik materialių dalykų); ateizmas (Dievo atmetimas arba ignoravimas kasdieniniame gyvenime).
⊕ ANTRASIS ĮSAKYMAS: NETARK DIEVO VARDO BE REIKALO
Nepagarbus Dievo, Švč. Mergelės Marijos vardo naudojimas; piktžodžiavimas (keiksmažodžiai, nepagarbūs gestai); melaginga priesaika (pažadėti ką nors prisiekiant, neturint intencijos ištesėti arba pažado su priesaika sulaužymas); melaginga priesaika Dievo vardu; pažadų Dievui sulaužymas; kalbėjimas Mišių metu ir bažnyčioje be pakankamos priežasties arba blaškant kitus.
⊕ TREČIASIS ĮSAKYMAS: ŠVĘSK SEKMADIENĮ
Maldos ir pamaldų apleidimas; bet koks sunkus darbas, taip pat visa tai, kas trukdo šventai praleisti Viešpaties dieną; dalyvavimas nebūtinoje prekyboje, t. y., pirkimas ir pardavimas sekmadieniais ir įsakytų švenčių dienomis.
⊕ KETVIRTASIS ĮSAKYMAS: GERBK SAVO TĖVĄ IR MOTINĄ
Bet koks pyktis ar neapykanta, nukreipti prieš tėvus ar kitus teisėtus vyresniuosius (globėjus, mokytojus, auklėtojus); jų pykčio provokavimas; jų įžeidinėjimas; nesirūpinimas jiems padėti; jų teisėtų paliepimų nepaisymas arba nepaklusnumas jiems; užsispyrimas; tinginiavimas; laiko švaistymas; pasidavimas tuščioms pramogoms (t. y., vakarėliams ir netinkamam linksminimuisi); valstybės, šalies ar Bažnyčios įstatymų negerbimas; nepaklusnumas teisėtai valdžiai.
⊕ PENKTASIS ĮSAKYMAS: NEŽUDYK
Žmogžudystė; savižudybė; bandymas nusižudyti, rimti ketinimai ir valingos mintys apie savižudybę; muštynės; kivirčai; pyktis; neapykanta; troškimas atkeršyti; žmogaus kankinimas; apsirijimas (nesaikingas valgymas ar gėrimas); pasigėrimas; piktnaudžiavimas alkoholiu, vaistais ar narkotikais; kitų žmonių gyvybių statymas į pavojų; rizikavimas savo gyvybe ar sveikata be pakankamos priežasties; kūno žalojimas; blogas pavyzdys ar papiktinimas; nepagarba mirštantiems ar mirusiems; paniekos kitiems demonstravimas; atsisakymas kalbėtis su kitais, kai jie kreipiasi; pasiūlymų susitaikyti ignoravimas, ypač tarp giminių; niekam ir niekad neatleidžiančio charakterio puoselėjimas; erzinimas ir pajuoka; įžeidinėjimai; erzinantys žodžiai ir veiksmai; liūdesys dėl kito žmogaus gerovės; džiaugsmas dėl kito žmogaus nelaimės; pavydėjimas kitiems rodomo dėmesio; valdingas elgesys; kitų žmonių paskatinimas nusidėti žodžiu ar pavyzdžiu; pakenkimas sveikatai dėl piktnaudžiavimo; kitų girdymas, žinant, kad jie tuo piktnaudžiaus; aborto atlikimas; abortą sukeliančių arba nesukeliančių kontraceptinių piliulių vartojimas; naudojimas profilaktinių arba barjerinių priemonių nėštumui išvengti; naudojimas leistinų priemonių išvengti pastojimui, puoselėjant kontraceptinę mąstyseną; nereikalingas gyvūnų kankinimas ar nužudymas.
⊕ ŠEŠTASIS ĮSAKYMAS: NEPALEISTUVAUK
Netyrumas ir nekuklumas žodžiuose, žvilgsniuose, veiksmuose, vienam ar su kitais, nešvankių juokelių pasakojimas ir klausymas; nekuklių drabužių dėvėjimas; nepadorių filmų, televizijos laidų ar knygų bei žurnalų (ir pornografinių, ir tokių, kuriuose yra netyrų dalykų) pirkimas, nuomojimas ar žiūrėjimas; masturbacija; paleistuvavimas (kartais vadinamas ikivedybiniu seksu); prostitucija; sodomija (homoseksualios praktikos); svetimavimas; skyrybos; kraujomaiša; išprievartavimas; ilgas ir juslingas bučiavimasis; aistringos glamonės; nekuklūs šokiai; susitikinėjimas nesirūpinant ar nepakankamai rūpinantis apsaugoti savo bei kitų tyrumą ir tikėjimą.
⊕ SEPTINTASIS ĮSAKYMAS: NEVOK
Vogimas; smulkus vagiliavimas; sukčiavimas; plagiavimas; autorinių teisių pažeidimas (t. y., kopijavimas be leidimo); pasiskolintų dalykų laikymas nesirūpinant jų grąžinti arba praradus svetimą nuosavybę nesistengimas atlyginti nuostolių; neteisėtai įgytų gėrybių turėjimas; patarimas ar paliepimas padaryti žalą kitam žmogui arba jo turtui; dėl nerūpestingumo ar iš blogos valios padaryta žala kitų žmonių nuosavybei; apgavystės, vagystės ar sugadinimo nuslėpimas; vengimas mokėti teisėtus mokesčius; nemokėjimas teisingų skolų; kainų išpūtimas, pasinaudojant kito neišmanymu ar nelaime; prastai atliekamas darbas; besaikis išlaidavimas; lošimas iš pinigų ir lažinimasis.
⊕ AŠTUNTASIS ĮSAKYMAS: NEKALBĖK NETIESOS
Melavimas; gyrimasis; pataikavimas; veidmainiavimas; ironija; sarkazmas; neteisėtas pakenkimas kito žmogaus geram vardui atskleidžiant tikras ir paslėptas kaltes arba kalbant apie netikrus trūkumus (šmeižtas, apkalbėjimas), skundžiant ar skleidžiant gandus; kritikuoti kitus, su malonumu klausytis, kaip kiti kritikuojami; neteisingas kito žmogaus pažeminimas (įžeidimas); paslapčių atskleidimas; paslapčių apie kitus paviešinimas, netgi jei tai yra tiesa; atsisakymas arba delsimas atstatyti gerą vardą, kurį apjuodinome; kaltinimai be pagrindo; nepagrįsti įtarinėjimai; išankstinis nusistatymas prieš kitus.
⊕ DEVINTASIS ĮSAKYMAS: NEGEISK SVETIMO VYRO IR SVETIMOS MOTERS
Visos netyros mintys ir troškimai, kai sąmoningai jaučiame malonumą taip galvodami arba valingai pritariame joms; bet kuri nuodėmė prieš šeštąjį Dievo Įsakymą, daroma mėgaujantis mintyse.
⊕ DEŠIMTASIS ĮSAKYMAS: NEGEISK SVETIMO TURTO
Pavydas (kitų žmonių gėrybių troškimas); pavyduliavimas (godus saugojimas kokios nors gėrybės nuo kitų); godumas (troškimas turėti materialinių gėrybių be saiko); troškimas tapti turtingu bet kokia kaina; pavydėjimas kitam pasisekimo, talentų, žemiškų ar dvasinių gėrybių; pakenkimas kitam, siekiant gauti jo žemiškąsias gėrybes.
Kaip atlikti Išpažintį?
⊕ Priėjęs (-usi) prie klausyklos atsiklaupiu.
⊕ Persižegnoju.
⊕ Pasisveikinu: „Garbė Jėzui Kristui!”
⊕ Pro klausyklos langelį, kad girdėtų tik kunigas, sakau: „Išpažinties buvau (prieš… 2 savaites / prieš 3 savaites / prieš mėnesį / prieš pusę metų / maždaug prieš 2 metus…); gerajam Dievui nusikaltau.”
⊕ Išsakau nuodėmes, jų dažnumą.
⊕ Išpažinęs (-usi) nuodėmes sakau: „Daugiau nuodėmių neprisimenu, gailiuosi dėl jų ir stengsiuosi pasitaisyti. Prašau atgailos ir išrišimo.”
⊕ Išklausau kunigo patarimo / pamokymo, ir jam teikiant išrišimą, tyloje meldžiu Dievą nuodėmių atleidimo. Mušuosi į krūtinę ir sakau: „Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio (-ės).” / x3
⊕ Kunigui mane laiminant persižegnoju ir, davus ženklą atsistoti (pabeldus), atsistoju.
⊕ Ateinu priešais klausyklą ir, dėkodamas (-a) už Kunigystės sakramentą, linkteliu galvą.
⊕ Nueinu prie vieno iš bažnyčios altorių ar į suolą, atsiklaupiu ir dėkoju Dievui (jeigu galiu, iš karto atlieku atgailą).
Sutaikinimo sakramento dvasiai ir svarbai priešinga paviršutiniškai atliekama išpažintis, kai iš įpratimo išsakomos lengvos nuodėmės, kurių nenorime ar nė neketiname atsisakyti. Tokia išpažintis ne tik mažai naudinga, bet netgi pavojinga.
Svarbu suprasti, kad krikščionio tikslas yra ne Atgailos, bet Eucharistijos sakramentas, kuriam atgaila tik padeda pasirengti.
Išpažinčių klausoma
⊕ Mūsų bažnyčioje išpažinčių klausoma kasdien prieš šv. Mišias.
⊕ Susitaikinimo pamaldų metu, kurios organizuojamos Advento ir Gavėnios liturginiu laiku.
⊕ Yra galimybė sutarus su kunigu turėti asmeninį Dvasinio pokalbio – Išpažinties laiką.
LIGONIŲ PATEPIMAS
Ligonių patepimo sakramentu Bažnyčia paveda kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui sunkiai sergančius tikinčiuosius, kad sustiprintų jų fizinę ir dvasinę sveikatą bei palengvintų kančias: meldžiame, kad Viešpats šventu Patepimu ir savo didžiu gailestingumu per Šventąją Dvasią suteiktų malonę ligoniui, kad jį iš nuodėmių išlaisvintą, išganytų ir jo negalią palengvintų. Sakramento malonė ir tikėjimo malda stiprina ligonį nepasiduoti pagundoms ir nenusivilti tikėjimu.
„Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista.“
Kam ir kada teikiamas Ligonių patepimo sakramentas?
⊕ Šis sakramentas gali būti teikiamas kiekvienam tikinčiajam dėl ligos ar senatvės atsidūrusiam mirties pavojuje.
⊕ Prieš operaciją, kai rimta liga yra operacijos priežastis.
⊕ Ligonių sakramentą galima kartoti pasunkėjus būklei arba iš naujo sunkiai susirgus.
Pasiruošimas ir malda
⊕ Jei norite pakviesti kunigą pas savo šeimos narį arba pažįstate asmenų, norinčių, kad kunigas juos aplankytų ir suteiktų Ligonių patepimą, prašome kreiptis į parapijos kunigą.
⊕ Prieš pakviesdami kunigą apie tai pasikalbėkite su ligoniu; jeigu yra galimybė, priminkite ligoniui apie būtinybę atlikti Išpažintį ir priimti Švenčiausiąjį Sakramentą.
⊕ Ligonių sakramentas teikiamas ne mirčiai, bet gyvenimui, todėl nelaukite, kol ligonis visiškai nusilps.
⊕ Laukiant kol atvyks kunigas, pasirūpinkite, kad ligonio kambaryje būtų kryžius bei pašventinta žvakė, kuri bus uždegta apeigų metu.
⊕ Svarbu, kad šeimos nariai dalyvautų Ligonių patepimo apeigose, palaikydami jį bendra malda ir Dievo gailestingumo viltimi.
KUNIGYSTĖ
Šventimų sakramentu suteikiama misija tarnauti bendruomenėje Kristaus vardu. Šis sakramentas apima tris šventimų laipsnius: diakonatą, kunigystę ir vyskupystę. Įšventintieji tarnauja Dievo tautai mokydami bei vadovaudami Dievo garbinimo apeigoms ir pastoracijai. Šventimų sakramentą Bažnyčia teikia tiems vyrams, kurie kunigų seminarijoje save ištiria ruošdamiesi Kunigystei save ištiria ir, subrendę apsisprendimu, įsipareigoja Bažnyčios tarnybai.
„Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų.“
Ieškantiems pašaukimo
SANTUOKA
Santuokos sakramentas yra Kristaus ir Bažnyčios vienybės ženklas. Sutuoktiniams jis suteikia malonę mylėti vienas kitą tokia pasiaukojančia meile, kokia Kristus pamilo savo Bažnyčią ir atidavė už Ją save. Sakramento malonė sustiprina sutuoktinių vienybę ir juos pašventina kelyje į amžinąjį gyvenimą. Pačia savo prigimtimi Santuoka yra skirta sutuoktinių gerovei – tarpusavio meilei, vaikų gimdymui ir jų auklėjimui.
„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
Sąlygos Sakramentinei santuokai
⊕ Pilnametystės amžius.
⊕ Krikščioniškos brandos ženklas – Sutvirtinimo sakramentas.
⊕ Laisvas stovis (kliūčių tuoktis nebuvimas).
⊕ Laisvas sutikimas tuoktis.
⊕ Nuostata, kad santuoka yra neišardoma visą gyvenimą.
⊕ Noras susilaukti vaikų ir juos auklėti kaip moko Bažnyčia.
Pasirengimas Santuokai
⊕ Sužadėtiniai, apsisprendę priimti Santuokos sakramentą, privalo kreiptis į kleboną (kreiptis būtina bent prieš tris mėnesius iki numatomos santuokos datos).
⊕ Per pasirengimo laiką sužadėtiniai privalo Šeimos centre išklausyti „Pasirengimo Santuokos sakramentui” kursą pagal numatytą programą (paskaitos, formuojančios krikščionišką požiūrį į santuoką, jos prasmę, šeimos planavimą, vaikų ugdymą, apie galimus sunkumus gyvenant poroje bei jų sprendimo būdus ir t. t.).
⊕ Susitikimų su kunigu metu užpildoma pasirengimo Santuokos sakramentui anketa, surenkami būtini dokumentai bei aptariami Santuokos šventimo klausimai.
Sakramentalijos
Sakramentalijos – šventi ženklai kuriais išreiškiamas ir Bažnyčios užtarimu suteikiamas ypatingas dvasinis palaiminimas, kad žmogus patirtų malonę ir taptų Dievo bendradarbiu; kad visa kas pašventinta tarnautų žmogui, o žmogus – Dievui.
Laidotuvės
Laidotuvių apeigomis Bažnyčia stiprina tikėjimą amžinojo gyvenimo viltimi, šv. Mišių auka permaldauja Viešpatį už mirusiojo sielą ir paguodžia kiekvieną besimeldžiantįjį. Išreikšdami pagarbą mirusiojo kūnui, su paskutiniuoju užtarimu išlydime mirusiojo palaikus į kapines ir meldžiamės už amžinąjį sielos išaukštinimą. Dvasine prasme pats reikšmingiausias laidotuvių momentas yra dalyvavimas šv. Mišių aukoje, Išpažinties atlikimas ir šv. Komunijos paaukojimas už mirusįjį.
„Atpildas už nuodėmę - mirtis, o Dievo malonės dovana - amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“
Katalikiškos laidotuvės
⊕ Svarbūs laidotuvių momentai – maldingas budėjimas prie mirusiojo ir jo išlydėjimas su malda iš šarvojimo vietos į kapines.
⊕ Laidotuvių procesijoje iš šarvojimo vietos į kapus visuomet pirmas eina žmogus, nešantis kryžių (jeigu yra, šalia jo nešama mirusiojo nuotrauka / portretas), o paskui kryžių su gėlėmis po du ar tris rikiuojasi laidotuvių procesijos dalyviai, tuomet nešamas karstas / urna ir iš paskos eina mirusiojo artimieji – maldingoje kelionėje einama iki kapo duobės.
⊕ Kryžių nešti turėtų būti parinktas pats garbingiausias žmogus, o nuotrauką / portretą turėtų nešti giminaitis ar šeimos narys. Tai būtų ypatingos pagarbos ženklas tiek apeigų liturgijai, tiek mirusiajam, palydint jį į paskutinę kelionę.
⊕ Visiems laidotuvių dalyviams reikėtų laikytis pagarbios, jautrios tylos. Laidotuvių apeigos tęsiamos kapinėse, todėl ypač ten privalu laikytis rimties ir susilaikyti nuo nereikalingų pokalbių (kapo duobės gylio, žemės ar parinktos vietos aptarinėjimo ir t. t.) ir ypatingai – nuo juokų.
⊕ Netinka primesti bažnytinių laidotuvių tiems, kurie patys jų nenorėjo arba gyveno ir mirė nekatalikiškai. Pagal bažnytines apeigas nelaidojami tie asmenys, kurie būdami gyvi viešai reiškė priešiškumą Bažnyčiai ir iki mirties neparodė jokio atgailos ženklo.
⊕ Krikščionių pareiga yra rūpintis mirusiųjų kapais. Didele nepagarba mirusiajam tampa nesutvarkytas kapas, kai laidotuvių dieną ant kapo palikti vainikai ir gėlės virsta šiukšlių krūva. Lankant arba tvarkant artimųjų kapus, visada verta prisiminti svarbiausią krikščionišką pareigą – melstis už mirusius.
Duomenys laidotuvių metrikoms
Namų palaiminimas
Šventos Kunigystės galia Viešpats Jėzus Kristus savo kunigams suteikė malonę, kad jų apsilankymu, palaiminimu ir pašventinimu namai taps Dievo buveine. Lankydamas parapijiečius kunigas tikinčiųjų namams meldžia laimės ir dieviškos sėkmės, giedros nuotaikos, veiklios meilės ir patvarios sveikatos, apsaugos nuo piktosios dvasios įtakos ir nuo piktų nesutarimų. Namai ir visi namiškiai pavedami Dievo malonei ir šventųjų angelų globai.
„Tebūna saugūs, kurie tave myli! Tebūna palaima tavo sienose ir ramybė tavo pastatuose.“
Dėl parapijiečių lankymo ir namų laiminimo
⊕ Bažnyčios teisė įpareigoja kleboną kiekvienais metais lankyti savo parapijiečius ir laiminti namus bei namiškius.
⊕ Norėdami pakviesti kunigą palaiminti namus, būkite bendruomeniški, pasitarnaukite ir savo kaimynams – pasiūlykite ir jiems dvasinį kunigo apsilankymą.
⊕ Jei galite, sudarykite lankomų parapijiečių sąrašą ir tuomet sutarkite su kunigu jo apsilankymo metą.
⊕ Priimant kunigą dera pastatyti ant stalo kryželį, uždegti žvakę, sukviesti namiškius maldai.
⊕ Jeigu turėtumėte tikėjimo klausimų, būtinai pasinaudokite proga kunigą pakalbinti.
⊕ Atliepiant Bažnyčios įsakymui „Padėk išlaikyti savo bažnyčią ir jos tarnus”, galite kunigo apsilankymui paskirti auką.
Įvairūs palaiminimai ir pašventinimai
Trokšti Dievo palaimos yra pasitikėjimo Dievo gerumu bei jo palankumu žmogui ženklas. Visi palaiminimai (sakramentalijos) yra maldos, dažnai lydimos tam tikro ženklo: rankos uždėjimo, kryžiaus ženklo, pašlakstymo švęstu vandeniu, smilkymo… Palaiminimais yra šlovinamas Dievas ir kartu prašoma Jo malonių; palaiminimais pašventinami asmenys arba daiktai, kad pašaukimu ar pagal paskirtį tarnautų Dievo garbei; palaiminimais teikiama apsauga nuo velnio (egzorcizmai).
„Viešpats įsakys palaimai būti su tavimi.“
Dėl palaiminimų
⊕ Kreipkitės į kunigą, kad būtų palaiminti jūsų atsinešti daiktai (žvakės, paveikslai…), jūsų turtas (transporto priemonės, namai…), bei jums artimi žmonės.
⊕ Kažkada palaiminti ir jau nebenaudojami religiniai daiktai (paveikslai, maldaknygės…) turėtų būti pagarbiai sudeginti arba užkasti į žemę.